Sveika, o liaudie,
gyvenimas gražus, viskas puiku, sekasi gerai - ačiū, kas domintės, ačiū ir tiems, kas nesidomit, bet vistiek laukiat update'o. Anyways. Panašu, kad gyvenimo rimtas pagaliau nusistovėjo, tačiau kadangi viskas vis dar atrodo pakankamai nauja ir neištyrinėta, labai sunku patikėt, kad jau kitą savaitę reiks pakeist diskursą iš "ai, aš čia dar tik porą savaičių" į "ai, aš čia jau mėnuo". O per tą mėnesį tikrai milijonai visko įvyko. Paskaitos įsivažiavo su trenksmu, žmonės atsisijojo iš vienos milžiniškos nepažįstamų veidų masės į 'draugus', 'draugelius', 'pažįstamus' ir 'matytus', o ir pats miestas jau kur kas rečiau nustebina visiškai nematytom vietom ar negirdėtais gatvių pavadinimais. Kitaip tariant, akys vis dar didelės, bet egzistuoja bent jau šioks toks suvokimas, ką ir kodėl čia vis dėlto veikiu. Nuo ko čia pradėt, hm? OK.
PASKAITOS
Jų nėra labai daug, iš viso per savaitę tik 8 valandos. Tvarkaraštis pakankamai keistokas, užtat penktadienius turiu laisvus, kas reiškia ilgesnius savaitgalius ir jokios sąžinės griaužaties po ketvirtadieninių pub'o vakarų. Aha, jo.. Kaip ir sakiau - paskaitos, apie pub'us vėliau.
Mokausi iš viso tris dalykus - "Communism and it's Collapse", "Society, Environment & the Persuit of Sustainable Development in countries of Former Soviet Union" ir "Post-Soviet Transformation & European Integration in Central and Eastern Europe". Žinau, skamba grandioziškai, bet nėra taip jau baisu. Tik šiek tiek. Beveik visas darbas grindžiamas savarankišku mokymusi, todėl bibliotekoj tenka pasėdėt visai nemažai. Na, kol kas tas sėdėjimas nebuvo labai produktyvus, nes pastoviai pasiklystu 12-oj bibliotekos aukštų arba pernelyg užsičilinu bibliotekos kavinėj su kuo nors plepėdama ar skaitydama ką nors įdomaus, bet nenaudingo studijoms (beveik visas 4 aukštas vien knygoms ir leidiniams apie muziką!! ir net yra atskiros darbo vietos su patefonais ir muzikos centrais, kur gali klausyt įrašų!! aah!!), bet visiškai atsipalaiduot tikrai neišeina, nes visiškai nieko nepaskaičius ir nepasiruošus nueit į paskaitą pretty much primintų savižudybę. Per nagus negautum, kad tinginiauji, nes niekam neįdomu, bet tikrai nesinori sėdėt paskaitose išsprogusiom akim ir nieko nesuprast. Taip kad dirbam, skaitom, o kitą savaitę net ir prezentaciją jau vieną pristatinėju! Wish me luck, nes prezentacija iš pačio sunkiausio ir, nemeluosiu, neįdomiausio dalyko - pokomunistinių šalių integracija į Europą. Gal dėl dėstytojos (lenkė, kuri angliškus sakinius dėlioja laaaabai lėtai), gal dėl to, kad paskaita 9h ryte, o gal tiesiog tai ne mano sfera (kas, matyt, yra labiausiai tikėtina), bet pasakojimų apie politinių jėgų kaitą Čekijoj arba Vengrijoj po SS žlugimo klausausi pakankamai plačiai žiovaudama.
Užtat kiti du kursai - visai nieko saldainiukai. "Komunizmas ir jo žlugimas" iš dalies yra Sovietų Sąjungos ir komunistinio bloko istorija po WW2. Viso to esmę mokiausi dar mokykloj, todėl paskaitose neišgirstu kažko labai naujo ir netikėto (nors vaizdas galvoje apie visą šitą reikalą tikrai aiškiau nusipaišė), tačiau labai įdomu palygint du skirtingus požiūrius, kaip SS suvokiama Lietuvoj ir kaip čia, vakaruose. Lietuvoj nesutikau nei vieno taip entuziastingai kalbančio apie Kruščiovą kaip kad šito kurso dėstytojas! Bet tai, matyt, normalu, nes Lietuvoj SS - kažkas neišvengiamo, dalis istorijos, etc, o čia - šiokia tokia egzotika vis dėlto. O ir mokymo metodai šito kurso geruliai. Pažiūrėti dokumentinį filmą jubūtbėj namų darbams? Ok, I can deal with that!!
Trečias kursas tai išvis kažkokia mistika. Gerąja prasme! Rusija ir ekologija? Darnus vystymasis posovietinėse šalyse? Lietuvoj tokių žodžių junginių net neišgirsi, o čia visas kursas apie tai! O ir dėstytojas visiškai pametęs galvą dėl savo dėstomo dalyko, todėl paskaitose šypsenos paraližuotu veidu gaudau kiekvieną žodį ir plečiu suvokimo horizontus iki neišmatuojamų platumų. Aišku, kai prasidės atsiskaitymai, keiksiu viską kiek tik įmanoma, bet kol kas tikrai nesiskundžiu.
Atsiskaitymai, na, kaip čia pasakius.. Bus ką veikt. Paskaitos čia baigiasi kovo gale, iki tol turiu parašyt 2 eses, po 2000-3500 žodžių (apie 10 psl, pasirodo). Tada atostogos, po kurių laukia dvi 10 minučių prezentacijos (ta, kurią darau kitai savaitei nesiskaito, čia tik tarp kitko) ir vienos iš prezentacijų ataskaita, irgi 2000 žodžių. Ir dar trys egzai balandį arba gegužę. Mačiau vieno egzamino pvz, tai supratau tik vieną - biblioteka yra mano draugas artimiausius porą mėnesių. Indeed. Bet užtat grįšiu visa apsišvietus, ot.
Ok, planas buvo nupiešt visapusišką vaizdą, kaip čia sekasi gyventi, bet kol išspaudžiau akademinio gyvenimo aprašą ir gūdi naktis ištiko, todėl pratęsiu kitą kartą, draugai. Ryt paskaitos tik vakare, bet biblioteka manęs savo glėby jau nuo pat ryto lauks, todėl miegas dabar būtų protingiausias pasirinkimas.
Linkėjimai! Cheers!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą