Report of glaswegian life, vol. 2.
Paskaitų turiu nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, todėl ketvirtadienio vakaras yra oficialus savaitgalio atidarymas. Tobula, kadangi būtent tada vyksta pub night'ai. Po darbo savaitės vėl pamatai visus pažįstamus veidus, išlindusius iš po knygų ar šiaip iš kokių pakampių. Ir vakaro tema paprastai būna ne 'ei, kaip sekės paskaitose', bet 'eeeeeei, ką veiksi savaitgalį?'. Oi, kad tik paroj daugiau valandų būtų! Nors visai žavu, kai paryčiais vienoj iš sankryžų pakeliui namo gali žmogui sakyti 'labanakt, buvo žiauriai smagus flat-party', o po trijų valandų toj pačioj vietoj jau kitam 'labas rytas, tai traukiam į Science centre?'. Taip, gyvenimas gražus.
Mano savaitė paprastai taip ir atrodo. Pirmos 4 dienos skirtos mokslam, tada 4dienio ir/arba 5dienio vakarais ošiam, o 6dienį paprastai kokia nors kultūrinė programa - muziejai, galerijos, koncertai, arba va kitą savaitę varau į kelionę į St Andrews, miestelį Škotijos rytinėj pakrantėj. Laukiu!! Gal pagaliau prisiversiu išsitraukt fotoaparatą, nes mieste jau nebekyla rankos. Pradžioj viską iš eilės norėjosi fiksuot, bet oras buvo nelabai tam tinkamas, o dabar akis pernelyg priprato prie vietinės architektūros ir apskritai glazgietiškų vaizdų, todėl nebežinau, kas yra verta kadro, o kas ne. Bet aš dar pažersiu vaizdų, pažadu. Hopefully.
Vos nepamiršau pasigirt, kad vaikštau į baseiną. Aha, pačiai net keista. Bet tik paskaitų dienom, aišku, nes kitom pernelyg įtemptas laisvalaikio grafikas neleidžia. Taip, žinau, kad ironiškai skamba, taip ir turėjo būt. Iš esmės tai yra žiauriai geras atsipalaidavimo būdas, jei smegenys kiek per daug nuo protinės veiklos kaista, be to saunoj visada smagu paklausyt, kaip šalia sėdintys lietuviai ką nors apie mechaninę inžineriją arba matematikos uždavinius šneka (niekada neišsiduodu, kad suprantu, kad irgi lietuvė), o ir nemokamas dušas visada pliusas. Taip kad didžiuokitės manim, nes aš pati tai tikrai didžiuojuos.
Faktas yra faktas, lietuvių čia tikrai netrūksta. Saunoj/baseine beveik visada vienas kitas išlenda. Vienam seminare grupę sudaro tik 8 žmonės, bet ne, lietuvė aš ne vienintelė. Arba pvz kalbi su italu pub'e, pasisakai iš kur esi, o tas ramiu veidu pradeda vardint 'pažįstu tokį Lauryną, ir dar Šarūną, ir Roką, ir dar Moniką, ir dar jos draugę..'. Arba vokietis vienam iš flat-parčių ima ir numeta komentarą: 'joo, aš krepšinį žaidžiu, tai ten du trečdaliai visų žaidžiančių yra lietuviai. Jie biški smirda...' O kas gyvenat facebook'e, turbūt jau girdėjot ir apie mano lietuvišką nuotykį universiteto bibliotekoj. Kraupoka šiek tiek, bet ką padarysi.
Kad ir kaip būtų, vienintelis mano su ryšys su vietine lietuvių diaspora yra tik mano kambariokai - Tomas ir Goda, čia studijuojantys full-time, ir Gintaras, kursiokas iš VDU, tokiais pat vėjais kaip ir aš čia atpūstas. Apart jų, daugiau nelabai kam 'labas' tenka pasakyt. Bet užtat jau pradedu danų kalbą suprast! Nes su jais daugiausia laiko praleidžiu. Su 4 danais, švedu, norvege ir este - mano mini šiaurės Europos šeimyna :) Nespjaunu ir į kitus, negalvokit, tiesiog su šitais lengviausia kalbą bet kuriuo klausimu rast, mažiausiai nesusipratimų ir šiaip, skandinavai vis dėlto, kaip galima jų nemylėt.
Vietiniai, škotai, man irgi patinka. Kokie jie mandagūs ir paslaugūs! Tarpdury susitikus tikrai nepuls stumdytis, kad praeitų pirmi, o tik nusilenks žemai ir palydės žvilgsniu sakydami 'here you go, darling'. Ir jei pagausi žvilgsį gatvėj, nevaidins, kad nepamatė, o nusišypsos ir mestels 'hey there, a nice day, isn't it?'. Ir kaip gali nesišypsot po to visą dieną?? Bijau, kad priprasiu ir grįžus namo į dantis kokį kartą gausiu, kad pernelyg įdėmiai į praeivius žiūriu..
Vis dėlto, jei reiktų trumpai apibūdint šį praėjusį mėnesį, tai pasakyčiau taip: gyvenimas žiauriai gražus. Nebežinau, ką reiškia būti blogos nuotaikos. Net kai miegojus vos kelias valandas, iki vakaro prasėdėjus paskaitose ir jau gerokai sutemus vos nemirdama iš alkio per siaubingą lietų ir vėtrą einu namo, vistiek šypsaus kaip kokia durnė, plačiai plačiai, nes dūšioj taip gera gera ir taip ramu ramu. O geriausia tai, kas beveik viskas dar tik prieš akis. The best is yet to come! Daug naujų pažinčių, vakarėlių, kelionių, nuotykių ir gerų emocijų. Pažadu ir jums, ir sau.
Taip kad atleiskit, draugai, bet namų ilgesys dar tikrai neužpuolė. Lėkit čia, gal pavyks ir jum pajust škotiško gyvenimo ypatumus ir džiaugsmus :) Lauksiu
Kol kas tiek,
Cheers!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą